Mes, kaip festivalio techninės dalies atstovai, norėtume pasidalinti keliais patarimais, kurie padėtų jums, mielieji filmų autoriai: matyti geresnės kokybės vaizdą ir garsą, išvysti ekrane tai, ką norite, o ne tai, kas buvo čiut-čiut nukirpta; taip pat padėsite mums nesikankinti ilgus vakarus prie kompiuterių žaidžiant viktoriną "Koks čia codec'as?". Dėmėsio, visa ši informacija skiriama išimtinai truputėlį su techninėmis kino vingrybėmis susipažinusiais žmonėmis.
Vaizdo formatas:
Kino teatro projektorius rodo išimtinai PAL formatu, tik PAL ir vien tik tai PAL 4x3. Tai yra lygiai 768x576 taškų vaizdas. Nei daugiau, nei mažiau. Visa, kas bus mažiau, bus ištampyta, visa, kas bus daugiau, bus suspausta. Visa, kas bus widescreen'as, matysis tik kaip mažas widescreen'iukas dideliame teatro ekrane. Nes projektorius rodo 576 taškų aukščio vaizdą, o padarę 16x9 jūs tik sumažinsite savo filmo aukštį, o ne praplėsite jį.
Vaizdo sutalpinimas:
Turbūt pastebėjote, jog kai kurios filmų montavimo programos turi galimybę rodyti 'TV Safety Zones'. Paieškokite šios funkcijos - ji naudinga, tiesa gali vadintis kiek kitaip, pvz 'TV-Safe (zone)', susirasite. Kodėl? DVD grotuvas filmus rodo šiek tiek kitaip nei jūsų 17" LCD monitorius - grotuvas apkarpo kraštus safety zones ribose. Vienas grotuvas apkarpys mažiau, kitas daugiau. Taigi, kurdami savo filmą, atsiminkite, jog visa, kas yra už Safety Zones ribų, gali būti nukirpta, tad pažiūėkite, jog ten neatsidurtų tekstas ar koks baisiai svarbus objektas. Tačiau nesistenkite filmo įtalpinti į Safety Zone - nes tada šonuose matysite daug juodo ploto. Kaip jau minėjau, grotuvas apkarpo tiek, kiek jam patinka.
Failo formatas:
Visi filmus montuojate su kompiuteriu. Tai dogma. Jeigu montuojate ne su kompiuteriu - parašykite mums, įdesime čia jūsų nuotrauką. Taigi, sakykime montuojate filmus su kompiuteriu, ir norite priduoti festivalio organizatoriams savo kūrinį. Geriausias būdas tą padaryti - pačiam suspausti į DVD formatą ir įrašyti. Taip pamatysite, kaip tas jūsų filmas atrodo iš tikrųjų, kiek jo nukerpa buitinis DVD grotuvas ir pan. Sakykime, jūs neturite DVD įrašytuvo ar gailite 69ct pigiausiam diskui. Nieko blogo, bet tada savo filmą pasistenkite suspausti MPEG2 PAL-DVD formatu. Taip bent jau daug maž pamatysite, kokios kokybės bus jūsų filmas. Tai ne dėl to, jog mes tingime žaisti viktoriną "Atspėk codec'ą", anaiptol, tai yra ganėtinai įdomu ir smagu. Tačiau nepriekaištaukite po to, jog suprastėjo kokybė po to, kai filmą iš jūsų Uncompressed-DV suspaudėme į jau minėtą MPEG2.
Garsas:
2.1, 5.1, 7.1, 69.1 - kas toliau? Toliau nieko, nes kino teatro DVD grotuvėlis yra pakankamai elementarus ir atkuria paprastą įprastą STEREO garsą. Tikrai ne Dolby Digital Surround (Audi) Quattro ar dar ką nors. Filmuodami stenkitės, jog aiškiai girdėtųsi balsai, jeigu jie per tylūs, gal vertėtų viska perrašyti su atskiru mikrofonu, kurį galite prijungti prie praktiškai bet kurios kameros. Sunormalizuokite savo garso lygį, kad neperliptų 0db. Geriausia, uždėkite compressor'ių ant garso takelio. Jis padarys tai, ko reikia. O reikia, paprastai tariant, jeigu jūsų filme labai daug juoko, spiegimo, triukšmų, sumažinkite bendrą garsą, kad nenervintumėte žiūrovų ir komisijos. Jeigu filmas tylus - pagarsinkite jį. Iki kokio lygio? Pasileiskite kokį muzikinį kurinį, geriausią Pop ir paklauskyte, kad jūsų filmas būtų tokio pat garsumo, kaip ir ta daina, bet tik ne garsesnis. Paklausykite savo filmo bent per kelius skrtingus garsiakalbių komplektus - gali būti, jog jūsų jau minėtas prabangus naminis DDS(A)Q groja kiek kitaip, nei paprasti Stereo garsiakalbiukai, o pastarieji vat ir groja panašiausiai į tai, ką išgirsite kino salėje. Taip kad nesistenkite žaisdami su profesionaliomis kino garso dizaino programomis bandydami sukurti aplink galvą besisukančios musės garsą kino salėje - geriau apsukite mus savo šaunia idėja.